Pušis sibirinė C2

Aukštis: 15-20 cm

Vazonas: 2 L

Lotyniškas pavadinimas: Pinus sibirica

Zonavimas: 1-5

Užauga: per 30 metų iki 4 metrų aukščio 

Dirvožemis: nereikli, labiau mėgsta lengvus, laidžius vandeniui dirvožemius

Dirvožemio rūgštingumas nereikli

Šviesa: šviesamėgė

Dirvos drėgmė:  nereikli

 Dar vadinama sibiriniu kedru (nors kedrams negimininga). Pušinių šeimai (Pinaceae) priklausanti spygliuočių rūšis. Paplitusi Sibire, Urale, Altajuje, vietomis auga Mongolijoje, Šiaurės Kininjoje. 

Tėvynėje aukštis iki 35-44 m, kamieno skersmuo iki 180 cm. Laja tanki, dažnai daugiaviršūnė. Žievė pilkšvai ruda, senų medžių smarkiai sueižėjusi. Spygliai 6-14 cm ilgio, susitelkę po 5. Moteriški kankorėžiai kiaušiniški, 13 cm ilgio, 5-8 cm pločio, pradžioje purpuriniai, vėliau paruduoja. Subręsta per 14-15 mėnesių. Kiekviename kankorėžyje yra po 30-150 sėklų, vadinamų kedro riešutais. Sėklos skristukų neturi ir išplatinamos gyvūnų, daugiausia riešutinių. Iš vieno medžio gaunama iki 12 kg riešutų.

Sibirinė pušis gali augti iki 800–850 metų.

Mediena lengva, kvapni, naudojama pieštukų gamybai. Sėklos (kedrų riešutai) valgomos. Jose gausu fosforo, jodo, mangano, vario, cinko, kobalto ir kitų reikalingų organizmui mikroelementų.  Iš riešutų gaminamas kedrų aliejaus.

Rekomenduojama dideliems parkams ir sodams.