Maumedis europinis C10

 Aukštis: 100-250 cm (dalinai paformuotas, lajai sutankinti)

Vazonas: 10 L

Lotyniškas pavadinimas: Larix decidua

Zonavimas: 4

Užauga: iki 50 m

Dirvožemis: lengvai drenuojamas, lengvo priemolio, priesmėlio, derlingas.

Dirvožemio rūgštingumas: geriausiai tinka silpnai rūgštus

Šviesa: saulėta

Dirvos drėgmė: normali, nemėgsta užmirkimo.

Natūraliai paplitę Europos žemyno vakarinėje bei centrinėse dalyse - daugiausiai kalnuotose vietovėse 500–2500 m aukštyje - Alpėse, Sudetuose, Tatruose, Karpatuose, bei atskiros populiacijos žemumose vidurio ir šiau-rinėje Lenkijoje, vakarų Baltarusijoje bei pietų Lietuvoje.

Tai vienas aukščiausių maumedžių genties medžių, Vidutinis jų aukštis 20-40 m, nors dažnai pasitaiko virš 40 m ar rekordiniai iki 55 m aukščio medžiai. Masyviausių europinių maumedžių kamieno skersmuo gali siekti iki 1,2-2 m, kartais iki 2,5 m. Medžiai auga greitai. Nors pirmus du metus paauga tik 10-15 cm per metus, tai jau trečiais metais - 50 cm, o vėliau po 60-70 cm ir net 1 m per metus. Maumedžio spartų augimą paaiškina ilgu vegetacijos periodu (nuo balandžio iki spalio mėnesio). Laja reta, kūgio formos ir su amžiumi išplatėja ir tampa netaisyklingos formos. Lajai būdingos horizontalios, šoninės ilgos, laibos bei nusvirusios žemyn šakos. Žievė rausvai ruda, violetinio ar purpurinio atspalvio, stora, vertikaliai ir giliai suaižėjusi. Ūgliai gelsvi, šiaudų spalvos. Spygliai minkšti, ploni, švelnūs, šviesiai žali, 10-30 mm, kartais iki 40 mm ilgio, auga kuokšteliuose po 30-40 vienetų. Rudenį tampa ryškiai geltoni ir vėliau nukrenta. Žydi balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje skleidžiantis spygliukams. Iš moteriškų žiedelių susiformuoja kankorėžiukai su sėklytėmis, o vyriški kankorėžėliai nužydėję paprasčiausiai nubyra. Kankorėžiai kiaušinio formos, šviesiai rudi, kompaktiškai susiglaydusiais sėkliniais žvyneliais, 3-5 cm ilgio. Kankorėžėliuose esančios sėklytės 3-4 mm ilgio, su 6-8 mm ilgio sparneliu. 1000 sėklų sveria 5-8 g, o tarp 1000 sėklų, tik 20-50 procentų pilnos. Sėklos surinktos nuo pavienių medžių pasižymi nepaprastai žemu daigumo procentu - tik 2-6 %.

Sulaukę 20-25 m amžiaus, europiniai maumedžiai neretai ima masiškai džiūti. Tokio džiūvimo priežastis paaiškinama tokiame amžiuje maksimaliu augimu - tuomet didžiausi reikalavimai oro drėgmei ir mineralinėms medžiagoms bei dirvožemio savybėms. Europiniai maumedžiai išgyvena iki 500-650 ir daugiau metų.

Natūraliai plinta derlingose, pralaidžiose orui bei pratakiuse vandeniui, lengvai rūgštokuose dirvožemiuose. Medis labai reiklus šviesai. Nepakenčia užpelkėjusių vietovių, pakantus užterštam miestų orui. Apytiksliai atlaiko iki -40°C šalčius.

Rekomenduotinas parkams, miesto želdiniams, sodams, karpomoms gyvatvorėms.