Cidonija paprastoji 'Loreta' C10

Aukštis: 130-230 cm

Vazonas: 10 L

Lotyniškas pavadinimas: Cydonia oblonga 'Loreta'

Zonavimas: 5-9

Užauga: iki 7 m aukščio ir panašiai pločio, mūsų sąlygomis tik iki 3 m

Dirvožemis: vidutinio derlingumo, derlingi, priesmėliai, priemoliai, moliai.

Dirvožemio rūgštingumas: nereiklus

Dirvos drėgmė: vidutinė, drėgna, bet neužmirkusi

Lietuviška veislė. Išbandyta mūsų klimato sąlygomis. Vaisiai dideli 5-7cm.

Cidonijos natūraliai auga Persijos šiaurinėje dalyje, Kaspijos jūros pakrantėse, Šiaurės Graikijoje, Kipre, Kaukaze, Kryme. Auginamos ir Ukrainoje, Moldovoje, Turkmėnijoje. Vieni cidonijas vadina svarainiais, kiti sulaukėjusiomis obelimis, o tretiems jos primena kriaušes. Iš tikrųjų Cydonia genčiai priklauso vienintelė rūšis – paprastoji cidonija (Cydonia oblonga). Tėvynėje ji auga aukštu medžiu, o pas mus – aukštu krūmu arba žemu daugiakamieniu medeliu, retai iki 3 m aukščio. Lapai panašūs į obelų. Jauni būna pūkuoti, apsisiautę tankiu plaukelių veltiniu. Vėliau viršutinėje lapalakščio dalyje veltinis „nuplinka“ ir lapo viršus tampa lygus, blizgantis.
Cidonijos žiedus skleidžia gegužės pabaigoje. Laimei, tuomet jau būna praėjęs pavasarinių šalnų pavojus. Žiedai didesni nei obelų, apie 5 cm skersmens, balti su rožiniu atspalviu. Neišsiskleidę pumpurai šakučių viršūnėse nukrypę į viršų tarsi žvakių liepsnos. Negausioje lapijoje gausybė žiedų atrodo be galo patraukliai.

Šie augalai dažniausiai savidulkiai. Derėti pradeda 3–5 metais. Jie veda obuolio, kriaušės formos ar beveik rutuliškus vaisius, kuriuos iki brandos dengia tankus trumpų plaukelių „kailiukas“. Rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje prisirpę kai kurių veislių cidonijų vaisiai jo atsikrato, tampa lygūs. Kai kurie išlieka tokie patys. Odelė citrinų geltonumo, šonai kartais raustelėję. Laukinių cidonijų vaisiai nedideli, sveria vos 50 g. Šilto klimato šalyse kultūrinių veislių vaisių svoris svyruoja nuo 100 g iki 1 kg. Jie malonaus aromato, bet valgant sutraukia gomurį. Minkštimas dažniausiai labai kietas. Dėl to cidonijų vaisiai dažniausiai valgomi ne švieži, o perdirbti. Jų gaminiai pasižymi subtiliu skoniu ir nepakartojamu aromatu. Populiariausi yra uogienė, džemas, sirupas, kompotas ir vynas.

Vaisiai gerai laikosi iki pavasario. Kai kurių veislių vaisiai po 4–6 laikymo mėnesių suminkštėja ir labiau tinka valgyti švieži. Labai kvapius aukso geltonumo vaisius subrandina veislė ‘Vranja’. Ji pakankamai atspari šalčiui.

Cidonijų vaisiuose gausu rauginių medžiagų, pektinų, citrinų ir obuolių rūgšties, cukrų (daugiausia fruktozės), geležies, vario, vitamino C. Sėklose, kuriose yra apie 20 proc. gleivių, vandenyje labai lengvai išbrinksta. Jų nuoviras vartojamas kaip laisvinamoji priemonė. Nuovire pamirkyti tamponai dedami ant akių sergant uždegimu. Juo įtrinama ir oda, kad taptų minkštesnė. Iš cidonijų sėklų išvirta arbata gydomas kosulys, skalaujama gerklė sergant angina. Iš šviežių vaisių gaminamos trauktinės ir ekstraktai, vartojami sergant mažakraujyste (po 15–20 lašų 3 kartus per dieną). Mokytojams, pranešėjams, laidų vedėjams ir kitiems daug kalbantiems žmonėms patartina 30–40 minučių prieš ilgą kalbą po liežuviu pasidėti 2–3 cidonijų sėklas. Esant reikalui 1 sėklą galima palikti ir kalbant. Burnos ertmė neišsausės ir jos nereikės skalauti vandeniu.