Astilbė arendso 'Weisse gloria' C2

 Aukštis: nuo pavasario atauga iš naujo

Vazonas: 2 l

Lotyniškas pavadinimas: Astilbe x arendsii 'Weisse Gloria'

Zonavimas: 4-9

Užauga: 60-70 cm

Dirvožemis: smėlis, molis

Dirvožemio rūgštingumas: įvairus

Šviesa: dalinis šešėlis, šešėlis

Dirvos drėgmė: vidutinio drėgnumo / drėgna

Astilbė – unikalus dekoratyvinis augalas dėl lapų ir žiedynų savitumo bei puošnumo, puikaus kero. Želdynuose sodinama pavienėse grupėse arba derinant su kitomis daugiametėmis gėlėmis. Tinkami kaimynai – hostos, paparčiai, heicheros, žemaūgės rykštenės, sibiriniai vilkdalgiai bei foną sudarančios įvairios kiliminės gėlės ir driekanos.

Astilbės yra uolaskėlinių (Saxifragaceae) šeimos daugiamečiai dekoratyviniai žoliniai augalai, išaugantys nuo 15 iki 120 cm aukščio. Šio augalo pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio „be žvilgesio“. Labai dekoratyvūs astilbių lapai, išaugantys iš apikalinės šakniastiebio dalies. Jie ant tvirtų lapkočių įvairiai suskaldyti, daugelio veislių dvigubai trigubai plunksniški. Vyraujanti lapų spalva tamsiai žalia, žvilganti. Per vegetaciją lapų spalva kinta, daugelio veislių pavasarį ir rudenį ji būna rusvesnė, o kai kurių (Bronzelaub, Kvele, Liesma) rusva visą sezoną. Žiedynas šluotelinis, sudarytas iš mažų šluotelių ar varpučių, kuriose susitelkę smulkučiai vienalyčiai ar dvilyčiai žiedeliai, turintys 4–5 vainiklapius arba be jų. Žiedynų spalva įvairuoja nuo baltos iki violetiškai tamsios rausvos (Amethyst) arba iki plytiškai raudonos (Fanal). Astilbių žiedynai yra keturių tipų: piramidiniai, rombiški, šluoteliniai (tokių daugiausia) ir svyrantieji. Žydėjimo trukmė 20–30 dienų. Natūraliai auga Azijos rytinėje dalyje, Tolimuosiuose Rytuose, pietrytinėje JAV dalyje. Daugiausia (17 rūšių) randama Japonijoje. Astilbių augimvietės yra aukštikalnės, 2 500–4 800 m virš jūros lygio. Jos auga upių ir upelių pakrantėse, drėgnuose plačialapių miškuose, musoninio klimato zonose, kur vyrauja drėgmė, šilti orai ir pavėsis.

Mulčias daugeliui daugiamečių gėlių padeda geriau ištverti žiemos šalčius. Astilbėms tai būtina priemonė. Jo paskirtis:

saugo astilbes nuo šalčio poveikio žiemą ir stipresnių šalnų pavasarį;
pristabdo augalų atžėlimą;
pridengia ilgiau augusių astilbių iškilusius šakniastiebius;
sudaro sąlygas augalui taupiai naudoti drėgmę ir ją palaiko;
neleidžia perkaisti viršutiniam dirvožemio sluoksniui;
saugo dirvožemį nuo suplūkimo ir gerina dirvos aeraciją;
stabdo piktžolėtumą Geriausia mulčiuoti durpėmis, lengvu kompostu, samaninėmis durpėmis, o jų neturint, pjuvenomis.
Geriausia mulčiuoti tuoj po sodinimo 5 cm storio mulčio sluoksniu. Tada kitąmet mulčiuoti nereikia. Kasmet rudenį kerai apkaupiami. Pavasarinės ir rudeninės šalnos labiausiai pakenkia anksti atžėlusioms astilbėms, kai balandžio mėnesį daug šilumos. Jų atžėlimą pristabdo mulčias. Pastebėjome, kad šalnos stimuliuoja naujų pumpurų atžėlimą, tačiau žydėjimo gausa sumažėja. Tolesnis augimas labai priklauso nuo šilumos ir drėgmės. Rudenį astilbes pakanda -4 °C šalnos.